BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Graižtvos

Graižtinių vamzdžių gaminimo būdai

 Patyrę medžiotojai ir prisiekę šauliai-karabinieriai žino, kad kokybiškas vamzdis- siela ir širdis gero graižtinio ginklo. Jei pinigai įdėti į tokio ginklo isigijimą, gali bųti tikras: jis nepaves, kai lauki taikinio, laikydamas pirštą ant nuleistuko pasitikėdamas savo patirtimi ir įgudžiaisJuk tiek daug priklauso nuo tikslaus karabino šūvio. Žinoma, gerų rezultatų galima pasiekti tik esant prideramai pritaikytai buožei prie vamzdžio ir turint kokybiškus šovinius.


 Vamzdžio išpjovimo būdo reikšmę ir balistinio koeficiento svarbumą (kulkos sugebejimas nugaleti oro pasipriešinimą jai lekiant)išlaikant taiklų šūvį neįmanoma pervertinti. Todėl visiems šauliams naudinga žinoti apie kai kuriuos šios dienos graižtinių vamzdžių gamybos ypatumus.


 Daug kas galvoja, kad graižtvos ginkluose buvo išrastos XIII amžiuje, nors iš tikrūjų  šie ginklai buvo pradėti naudoti jau XV amžiuje*  Periode pereinant nuo dagtinio šatuvo i šautuvą užtaisomą per drūtgalį su šoviniais jam buvo pastoviai tobulinama kulkos ir graižtvų konstrukcija. Kaip svarbias šio proceso gaires galima paminėti briaunuotą Džosefo Vitvorto (Whitworth) kulką jo paties heksogonalinėms išpjovoms, kapitono Minje (Minie) kūginę kulką, turėjusia pravardę- “kulka-mama” (ždžių žaismas), ir keturbriaunę Džono Džeikobso (Jacobs) kulką.


Bet graižtinių vamzdžių pranašumas buvo pripažintas tik XIX amžiuje, kada anglų šaulys Viljamas Metfordas (Metford) išrado naujo tipo graižtvų pjovimą, suteikiantį didėjantį kulkos apsisukimų greitį jai judant vamzdžiu. Giroskopinis efektas, atsirandantis dėl šito, buvo didelis žingsnis gerinant šūvio glaustumą ir taiklumą.


Beveik uo pat metu amerikiečių  vamzdžių meistrai pradėjo reklamuoti savo naujo tipo pjovimo būdus. Pačiu garsiausiu tapo Gario Poupo (Pope) pjovimo būdas. Jis turėjo smulkias graižtvas, o plokšti laukų paviršiai buvo pjaunami su ypatingu kruopštumu. Pope vamzdžiai turėjo tokį glaustumą ir taiklumą, kad šauliai masiškai puolė perdarinėti savo ginklus pagal šią sistemą. Deja nedaugelis ginklininkų, tiesiog vienetai, pasiekdavo tai, ko troško jų užsakovai.Sėkmės paslaptis slypėjo dėmesyje, pastangose ir sugaištame laike, kurie buvo skirti kiekvienam vamzdžiui. Būtent tai darė juos ypatingai tiksliais. Esant tokiam požiūriui, užtikrinančiam aukščiausios kokybės gamybą, pati graižtvų forma nebevaidina ypatingos rolės.


 XX amžiaus pradžioje JAV ir Didžioji Britanija priėmė enfeldišką pjovimą (Enfield- to paties pavadinimo žymus karališkasis ginklų fabrikas), kuriame graižtvų spindulys buvo lygus pusei kulkos kalibro.Kadangi šis būdas buvo kur kas paprastesnis pramonės įsisavinimui, palaipsniui tapo dominuojančiu.  Prieš antrajį pasaulinį karą genialusis Čarlzas Niutonas (Newton) pasiūlė prabolinį pjovimo būdą, kur buvo pjaunamas tik vienas kiekvieno graižtvos lauko kraštas. Toks pjovimo tipas jau anksčiau buvo žinomas Didžiojoje Britanijoje***. Bet Newtonas pirmas ją ištobulino ir padrė tokią, kad ji tapo labiausiai tinkama savo laikmetyje.


 Vamzdžių plienas ir graižtvų pranašumas, pagamintų kalimo būdu ant šablono,  prieš graižtvas, padarytas pjovimo instrumentu, iššauke karštligiškus ginčus tarp supertikslaus šaudymo fanatų, medžioklėje arba šaudykloje. Bet nekiekvienas, netgi aukštos klasės šaulys negali paaiškinti kur paslėptas pranašumas vieno vamzdžio kitam,  vieno pjovimo kitam pjovimui. Iš kiekvieno ruošinio su gerai nuimtais vidiniais įtempimais, pagaminto iš kokybiško vamzdinio plieno - nerūdijančio arba chromomolibdeninio (toliau sutrumpintai CrMo), turinčio lygų paviršių, praėjusį koningavimą, gali išeiti kokybiškas vamzdis.


 Didžioji dalis sportininkų, sudarančių taikliūjų šauliu broliją, skaito ypatingai reikšmingą pasirinkimą ginklininko-vamzdininko. Jie stengiasi rasti garsiausius šaulių rato specialistus, sugebančius apdoroti ir paruošti vamzdžius taikliam šūviui. Tos  jų pastangos, deja, nepatvirtintos supratimu to, kaip gaminamas vamzdis. Taip pat jiems, kaip taisyklė nežinoma, kokios vamzdžio charakteristikos yra pirmaujančios, tai yra koks pjovimo būdas ir koks graižtvų žingsnis vamzdyje. Nuo tada, kai graižtvų  kampas ir žingsnis nustatomas pačių ginklininkų, bet kokios diskusijos neisigilinusių į šios temos plonybes, šaulius veda i aklavietę. Visi jie sutinka tik su tuo, kad trumpa kulka didelio kalibro skrisdama turi suktis lėčiau, nei ilga mažo kalibro kulka.


     KOKYBIŠKO VAMZDŽIO GAMYBA


 Kokybiškas vamzdis savo kelią pradeda plieno liejyklos gamykloje. Kadangi ginklinio plieno paklausa ribota, tai tokios klasės metalą gamina nedaug įmonių. Stambiems šaunamojo ginklo gamintojams, kurie gali nupirkti visą lydinį- apie 14 tonų metalo- liejimo gamyklos pristato metalą pagal spec užsakymą ir garantuoja galutinio produkto kokybę. Švarus plienas apdorojant šiluminiu būdu įgauna ypatinga tvirtumą, kas taip pat reikalinga jo tolimesniam mechaniniam apdirbimui ir baigiant poliravimui.


 Smulkūs gamintojai priversti pirkti plieną atviroje rinkoje, tikėdamiesi, kad jis, galbūt, tiks vamzdžiams. Rūpestis dėl kokybės primygtinai reikalauja gamybos bazės atnaujinimo ir tyrinėjimo darbų atlikimo. O tai pabrangina gamybą ir apsunkina mažų firmų konkurenciją. Į tai žiūrėdami daugelis šaulių mano, kad firma sugebanti pagaminti daugiau ginklų padaro juos kokybiškus. Deja tai ne visada tiesa: prastos kokybės vamzdžiai, pagaminti pjovimo irankiais, nė kiek negeresni už vidutinės kokybės padarytus kalimo būdu ant šablono. Taip pat jūs galite nusipirkti vamzdį su graižtvomis padarytomis kalimo būdu, kuris turės tas pačią kokybę, kaip ir  vamzdis su graižtvomis, padarytomis pjovimo būdu, pjovimo instrumento pagalba. Taigi, renkantis vamzdį reikia vertinti ne tik tai kiek įmonė sugeba pagaminti produkcijos. Gaminio kokybei gali turėti įtakos daugelis faktorių. Būtina juos žinoti ir įvertinti įsigyjant ginklą. Papasakosiu apie kaikuriuos iš šių faktorių ir vamzdžių gamybos smulkmenas.


 Priklausomai nuo kalibro ir slėgio, issivystančio sovinio lizde,  gamintojai renkasi vieną iš triju vamzdinių plienų. Vamzdžiams su  žiedinio uždegimo gilzėmis22 kalibro ir dar mazesniems slegiams naudojamas 1137 markės plienas. Centrinio dūžio gilzėms nuo 243 iki 30-06, išvystancioms labai aukštus slėgius, standartinis yra  CrMo  4140 markės plienas. Tiksliniai vamzdžiai šiuo metu gaminami iš 416R plieno. Daugelio šiuolaikinių graižtiniu medžioklinių ir sportinių šautuvų  vamzdžiai ir mechanizmai yra pagaminti iš nerudijančio plieno. Tai Ruger MK II ALL Weather, Remington Model 700 Synthetic, Browning Stainless Stalker.


 Kai tik plieno ruosiniai nuimami nuo valcavimo linijos, jie yra termiškai apdorojami- normalizuojami arba atkaitinami. Normalizacijos procesas nuima plienui vidinius įtempimus, dėl ko vamzdis gali riestis ir linkti gamybos proceso metu.


  Specializuotos firmos ir kompanijos, tiekiančios vamzdžius gamintojams, tokios kaip Wilson Arms, Shilen, Hart,  pačios atlieka terminį ruošinių apdorjimą, kuris garantuoja kokybiška tolimesnį apdirbimą. Smulkios firmos paprastai ruošinius perka jau valcuotus, apipjaustytus, praėjusius terminį apdorojimą vidiniams įtempimams nuimti.


 Po to, kai ruošinys atpjautas reikiamo ilgio, apdirbami jo galai ir pažymima vieta gilzės lizdo gręžimui. Po to ruošinys tvirtinamas į tekinimo stakles taip, kad nebūtų “mušimo”. Sukantis nuo 1000 iki 2000 aps/min greičiu  V formos nesisukantis gražtas juda gilyn nuimdamas 0,025mm drožlę per vieną apsisukimą. Gręžimo metu per gąžto kakalą paduodamas tepantis-šaldantis skystis kuris tuo pat metu išnešdamas metalo drožles. Jei plienas kokybiškas ir ruošinys sukasi vienodai, grąžtas eina griežtai per vidurį ir vamzdžio kanalas gaunasi lygus ir švarus.


 Paviršiaus po gręžimo nėra toks kokybiškas, kad galėtų pjauti gražtvas. Reikia nuimti skylės paviršiaus šiurkštumą ir padidinti tikslumą. Tam naudojami reiboriai su keturiomis išpjovomis kurie sukdamiesi lenda gilyn nejudamai įtaisytame vamzdyje.


 Gamintojai, gaminantys vamzdžius puansono pagalba, tokie kaip Hart Wilson, Douglas, Shilen ir MCGrowen po gręžimo vamzdžius reiboriuoja. Tai didina vamzdžio diametro tikslumą ir palengvina puansono parinkimą pagal vamzdžio kanalą.


 Reiboriavimas daro vamzdžio kanalo paviršių lygesnį, bet ši operacija atliekama tik mažų kalibrų vamzdžiams. Kad būtų pasiektas aukštas vamzdžio taiklumas,  visas vamzdžio kanalas turi būti vienodo diametro ir lygiu paviršiumi.


 Kai kurie ypač kokybiški vamzdžiai, pagaminti JAV ir Europoje, pries pjovimą  daromas koningavimas ir elektroceminis apdorojimas. Vamzdziai, pagaminti Steyer-Manlicher, prieš kalant graižtvas ruošinys koninguojamas, po to daromas elektrocheminis apdorojimas, del ko vidinė vamzdžio dalis tampa veidrodine.


                                 GRAIŽTVŲ DARYMAS


 Ruošdami vamzdžius graižtvų pjovimui, gamintojai naudoja praktiškai vienodus metodus. Bet tolimesnės operacijos ir apdorojimas žymiai skiriasi. Ypatumai čia skiriasi priklausomai nuo pjovimo metodų. Svarbu pažymeti, kad mechaninio apdorojimo kokybė, įrangos tobulumas ir dėmesys smulkmenoms įtakoja galutinį rezultatą.


 Seniausias, ir galbūt, labiausiai paplitęs būdas taip ir vadinasi - “pjovimas”. Šiuo atveju graižtva daroma su specialiu įrankiu, kurio pjaunantis kraštelis juda per vieną graižtvą ir praeina vienu apsisukimu per ruošinį.Šita operacija kartojasi kiekvienai graižtvai kol jos neįgauna reikiamą gylį. Pjovimo metu instrumentas yra traukiamas nuo tekinimo staklių špindelio, juda nuo gilzės lizdo link vamzdžio plongalio. kiekvienas instrumento pratraukimas nuima 5 mikronus. Šio proceso metu įspaustas į tekinimo stakles vamzdis letai sukasi pagal reikiamą graižtvų kampą. Kadangi reikiama graižtvų gylį pasiekiama tik per 25-30 pratraukimų, šis procesas užima gan ilga laiko tarpą. Gari Pope ir kiti žymūs vamzdžių gamintojai praeito amžiaus pabaigoje sugaišdavo kelias gamindami vieną vamzdį, šiandien tai padaroma per vieną valandą.


 Nors graižtvų pjovimas pjovimo būdu atima daug laiko ir yra palyginus labai brangus metodas, jis visdėlto yra naudojamas. Naudojamas, kad padaryti vamzdį, garantuojantį taiklų šūvį!


         GRAIŽTVŲ DARYMAS PUANSONO PAGALBA


 Antro pasaulinio karo metu aplinkybės privertė ieškoti paprastesnio, greitesnio ir pigesnio graižtvų darymo būdo nei pjovimas. Jo kūrėjams teko  įtemtai padirbėti, kadišspręsti šį klausimą. Ir jie jį išsprendė labiau nei sėkmingai: du šiandien plačiai naudojami graižtvų darymo būdai- puansono pratraukimas ir kalimas ant šablono.


  Klausimas apie šio gražtvų gavimo būdą puansono pagalba autoryste lieka ginčytinas****. JAV šis metodas buvo sukurtas firmos Remigton Arms vadovaujant ižinieriui-ginklininkui Maikl Walker.  Jis dirbo Amerikoje  ir jo teisės šiam išradimui ginamos  JAV patento. Karo pabaigoje kai kurie trofejiniai vokiški šaunamojo ginklo pavyzdžiai pasirodė pagaminti būtent pagal šį metodą. Ir kas bebūtų pirmas šio metodo išradėjas, šis metodas padarė revoliuciją pokarinėje ginklų gamyboje, pakeisdamas šaunamojo ginklo gamybos tradicijas.


Dabar apie patį procesą. Po to, kai ruošinys pragręžtas ir jo vidine dalis reikiamai apdorota iki veidrodinio paviršiaus, iš volframo karbido daromas puansonas,  ant kurio paviršiaus yra  užkarpėlės atitinkančios graižtvų formą, po to jis yra traukiamas arba stmiamas preso pagalba. Naudojant kokybišką plieną, patyręs meistras per dieną gali padaryti šimtus vamzdžiu su beveik indentišku vidiniu diametru, o šūvio tikslumas galėtų nustebinti patyrusius praėjusių dienų meistrus.  Svarbiausias šio pasiekimo rodiklis yra maza gamybos savikaina, kas leidžia daugeliui pasaulio mėgėjų įsigyti kokybiškus ginklus. Metodas, kurio metu puansonas yra stumiamas vamzdžiu naudojamas tokių šiuolaikiniu gamintojų kaip G.R.Douglas, Hart,  Pac-Nor ir Wilson Arms. Metodą kai puansonas yra traukiamas per vamzdžio kanalą, naudoja Schneider, McMillan, Shillen, McGowen Barrei Company, Savage Arms &  Miroku Arms (Browning). Abiem atvejais iš anksto privaloma nuimti vidinius įtempimus, kad vamzdis neturetų “duobučių”, tap vadinamo išplatėjimo i vamzdžio plongalį, kuris gali atsirasti apdorojant ir naikinant nelygumus. dėl šito gamintojai naudoja šiluminį apdorojimą po graižtvų pjovimo, kad sustabdyti plėnjimą ir gauti kuo lygesnivamzdžio diametrą per visą vamzdžio kanalą. Beja daugelis ekspertų tvirtina, kad ypatingai taiklaus vamzdžio kanalas prie gilzes lizdo turi būti platesnis nei plongalyje. Kai kurie  gamintojai nuima vidinius įtempimus po vamzdžio tiesinimo. Šitaip sumažindamimi vamzdžio diametro “šokinejimą”  šūvio metu. Douglas netiesina vamzdžių, skaitydamas, kad kulka geriau praeis per vieną didelį išlinkimą nei kelis mažus.


       ROTACINIS KALIMAS ANT ŠABLONO (ŠALTAS KALIMAS)


 Paskutinis žodis graižtvų gaminimo technologijoje- kalimo metodas ant šablono- buvo sukurtas 1930m Vokietijoje. Vėliau jis buvo eksportuotas į pasaulinę rinka, kai austrų firma sukūrė įrangą kalimo technologijai ant šablono ginklų pramonei.  Kaip apie byloja pats šio metodo pavadinimas, rotacinio kalimo metu plaktas apgaubia visą vamzdį. Kada yra valcuojamas vamzdis , prajuda per jį šablonas ir prasisuka šablonas darydamas graižtvas. Visas procesas užima 3 min laiko, gautas vamzdis  šiuo atveju reikalauja minimum staklinio apdorojimo ir lyginimo darbų iki reikiamo diametro.Šiandien šis metodas plačiai naudojamas JAV.  Jį naudoja tokios firmos kaip U.S.Repeating Arms, Remington, Sturm, Ruger & Co,Weatherby. Europoje jį naudoja Steyer, Heckler &  Koch. Kalant ant šablono molekulinė struktūra sutankėja, dėl ko vamzdis į plongalį suplonėja. Kai kas skaito , kad šis susiaurėjimas, savitas “čokas”,  mažina kulkos deformaciją, suteikia didesnį greitį kulkai , bet sutrumpina vamzdžio tarnavimo laiką.  Pranašumą kuris gaunamas naudojant puansono ir kalimo būdus ant šablono yra tai, kad vamzdžio kanalas gaunamas lygesnis ir dailesnis, palyginus su pjovimu. Tai būdinga vienetiniams vamzdžiams. Tiksliniu vamzdžių kanalai, pagaminti Hart, McMillan, Douglas ir Shilen, turi tokį pat veidrodinį paviršių, kaip ir Sako, Steyer  ir Heckler & Koch.


 Keista, bet patys pirmi nusiskundimai buvo dėl to, kad vamzdžiai,  pagaminti puansono pagalba, perdaug lygūs. Ryškių graiztvų ir laukų nebuvimas kėlė ginčus, lygtai negilios graižtvos negali stabilizuoti sunkios kulkos. Tai, kad šie gandai nepasitvirtino, parodė  Nacionalinės šaulių asociacijos (NBRA) bandymai, kur geriausi rezultatai buvo pasiekti su ginklais pagamintais būtent šiuo metodu.


Stipri konkurencija išvedė į rinką graižtinį šautuvą, kuris turėjo ne tik vamzdį ir vamzdžio dėžutę, bet ir spyną iš nerūdijančio plieno. Tada iškilo klausimas, ar tokie karabinai kaip Remington 700 Synthetic, Browning Stainless Stalker, Ruger All Weather irtt išlaikyti ne tik atsparumą korozijai, bet ir nuostabų taiklumą?  Pagrindinis ypatumas šio nerūdijančio plieno 416K- yra tai, kad vamzdžiai, pagaminti iš tokio lydinio, turi ypatingai švarų ir veidrodinį vamzdžio kanalo paviršių, nepriklausomai kokiu būdu padarytos graižtvos.


  Beje, jei vamzdį valyti amonio ar chlorato medžiagomis, kurios išeina iš metalo tik per ilgą laiką, tai gali turėti nepageidaujamus poveikius. Daugumas vamzddžių iš nerūdijančio plieno nukenčia daugiau nuo neatsargaus valymo nei nuo ko nors kito.


 Taip pat lieka ginčytinas klausimas apie tai, ar garantuoja ilgalaikį taiklų šaudymą dabar madingas  4140 markės plienas, kuris naudojamas 7mm-08,.308.,270. Tuo labiau šoviniams, išvystantiems aukštus slėgius-257 Weatherby, 7mm Remington Magnum ir 338 Winchester- nerūdijantis plienas, galbūt, labiau tinkamas.


 Jei netolimoje ateityje žadate įsigyti graižtinį šautuvą, atminkite, kad vamzdžio kokybę lemia griežti gamintojo standartai ir  metalo kokybė, o ne graižtvų pjovimo būdas. Jei medžiagos ir meistro sugebėjimai yra vienodai aukštame lygyje, o grežimas idealiai lygus ir vamzdžio kanalas turi vienodą diametra per visą ilgį, tai aukštas taiklumas garantuotas. Visa kita priklauso tik nuo šaulio.


PASTABOS


* Patys pirmieji graižtvai šaunamajame ginkle buvo tiesūs. Jū išradėju laikomas vienos ginklininkas Gaspar Colner, kuris pirmą kartą juos panaudojo 1498m. medziokliniuose ginkluose jie prasilaikė iki 1880m.Srieginiai graižtvai atsirado pradžioje XVI amžiaus Vokietijoje, išradėjo vardas kolkas nežinomas.


**Atsirado žodžių žaismas: Garsiai tariant kulkos pravardę “minie ball” taip pat gali reikšti “mažas branduolys” ar paprasčiausiai “Minie branduolys”. Minie kulka  buvo pagrįsta išsiplėtimu veikiant parako dujoms šūvio metu. Ši kulka buvo plačiai naudojama aglų-prancūzų  armijose krymo kare 1853-1856m.


*** Pirmas tokį pjovimą panaudojo Minie savo kulkai.


****Metodas gauti graižtvas puansono pagalba buvo išrastas TSRS 1936m. Vamzdį šiuo metodu pagamindavo per vieną minutę vietoj 56 gaminant kitais metodais. Šis metodas buvo sukurtas Kovrovo gamykloje, o ištobulintas Iževsko gamykloje, kurios laboratorijoje buvo sutrinta keli tūkstančiai puansonų ir išlydymui išvežta apie 50 tūkstančių sugadintų vamzdžių.


2. Štai pagrindinis metodas pagal kurį gaminamos graižtvos Iževsko i Tūlos gamyklosetai elektrocheminis apdorojimas(EXA), einantis po kšalto kalimo. EXA esmė: yra katodas, kuris padarytas kaip nori ir iš ko nori, bet padengtas jis kaip taisyklė elektrostatiku, dažniausiai ebonito ir turi graižtvų formą. Katodas gali būti judantis paprastiems vamzdžiams ir nejudantis- sudėtingos formos graižtvų vamzdžiams(pvz kintamaos graižtvos). Po to šis katodas su įveržimu įstumiamas į vamzdį, uždaromas spec kamsčiais kurie pajungtiprie siurblio. Į laukų formos katodo plyšį paduodamas 2-4 atm 10-15 proc. natrio chlorido tirpalo- kuris veikiamas elektros srovės išplauna nereikalingą metalą….+griežtas temperatūros režimas.  Jei katodas judamas tai: katodas su vamzdžiu sukasi 15-20aps/min.


 SVD/SVDS/TIGR Cilindrinis ruošinys pragręžiamas dukart reiboriuojamas ir poliruojamas elektropoliravimo būdu. Po to detalė patenka į elektroerozijos skyrių. Čia jis įmerkiamas i darbinį skystį. Į kanalo vidų įkišamas instrumentas su tikslia graižtvų kopija. Paduodamas srovę  operatorius parenka tokį režimą, kad nuo jo elektroiškrovos vamzdžio kanalas įgauna tikslą geometrinio instrumento paviršiaus kopiją. Tuo atveju “nereikalingas” metalas yra išplaunamasir gaunasi graižtvos. Na ir žinoma poto terminis apdorojimas ir gilzės lizdo bei vamzdžio kanalo chromavimas.


                      REITINGAI


 Maždaug 90% pačių perkamiausių vamzdžių  benčrestui (benchrest)  trumpose distancijose lyginasi dvi kompanijos: Shilen ir Krieger. Šaulių elitas giria kiekvienas savo gaidžius. Nors Toni Boier pats žymiausias pasaulio šaulys(numeris vienas pasauliniame reitinge), pirmaujantis taškais tris kartus palyginus su antruoju  benčreto Garbės Salėje, išsirinko Shilen. Kada 1988m Tonis perėjo prie Shilen,  jo pergalių skaičius procentaliai padidėjo. Pagal gamintojų teigimą,Select Match kategorijos  Shilen vamzdžiai, duoda glaustumą 0,1MOA šaudant benčresto kokybės užtaisais.  Match kategorijos vamzdžiams- 0,2 MOA. Likusius dešimt procentų dalijasi kiti gamintojai, tarp kurių lyderio pozicijas užima Hart ir Lilja. 


 PackNor, Broughton ir kiti “amerikiečiai” taip pat užsitarnavo top-šaulių dėmesį, bet kur kas žemesniame lygyje.


  Europos gamintojai komfortiškai išsidėstė aukštose vidutiniokų vietose. Pavyzdžiui, Border, su vidinės balistikos mokslininku Jeffi Kolbom priešaky, kokybę galima palyginti su Krieger. Kažkur toliau eina Lothar Wlther ir Anschutz, baigiasi visomis likusioms kompanijomis.

Rodyk draugams

Vamzdžių metalas ir jo mechaninės savybės

Medžioklinių šautuvų vamzdžiai gaminami iš tvirto, tampraus ir rišlaus metalo.


Vamzdžiu metalo sudėtis gan sudėtinga.Be pagrindinės primaišos geležyje - anglies, kuri prideda geležiai kietumą, į sudėtį įeina manganas, silicis, chromas, nikelis, vanadis ir molibdenas.Visi šie elementai padidina plieno mechaninį ir cheminį atsparumą. Pvz. netgi nedidelis procentas chromo ir nikelio labai padidina plieno atsparumą rūdijimui. Šiuolaikinėje vamzdžių plieno sudėtyje didesnis kiekis chromo ir nikelio, kas juos daro beveik nesioksiduojančius veikiant parako ir kapsulės sprogiajam mišiniui, netgi esant drėgmei.


Siera ir fosforas - labai kenksmingos priemaišos. Jos daro plieną trapų ir lūžtantį. Be to, siera plienui duoda taip vadinamą “raudonajį lūžį”. Fosforas duoda plienui “šaltajį lūžį” ypač esant žemoms temperatūroms. Todėl kuo mažiau pliene sieros ir fosforo, tuo šis plienas geresnis.


Nežiūrint į teigiamas puses nerūdijancių plienų, jieturi kai kuriuos trūkumus. Dėl to, kad pliene yra chromo ir nikelio, juos sunku nudažyti kai kuriais būdais. Taip pat sunku lituoti. Tai paaiškinama tuo, kad kai kuriems dvivamzdžiams šautuvams, pagamintiems iš antikoro, po šaudymo atitrūksta taikymo liniuotės.


 Pagrindiniai reikalavimai šautuvo vamzdžiui tvirtumas ir pakankamas gyvibingumas. Šaunant vamzdžiuose būna pakankamai didelis dinaminis slėgis į vamzdžio sieneles, todėl negalima jokia sienelių deformacija. Kadangi neatmestini atsitiktiniai parako dujų slėgio padidėjimai (svetimkūnis vamzdyje; didesnis parako užtaisas) vamzdžių medžiaga turi pilnai užtikrinti skeveldrinio sprogimo nebuvima. Štai kodėl  šis metalas turi būti aukštomis elastingumo ir tvirtumo charateristikomis.

Rodyk draugams

Medžioklinių ginklų klasifikacija

 Medžioklinių šautuvų tipų labai daug. Jie skirstomi pagal šiuos požymius: pagal naudojamą užtaisą; pagal vamzdžių skaičių ir jų išdėstymą; pagal užtaisymo būdą; pagal paruoštų šūvių skaičių; pagal mušimo mechanizmą ir kapsulės vietą gilzėje; pagal paskirtį.


A- vienvamzdis; Б-dvivamzdis su horizontaliai suporintais vamzdžiais; Б-1  su vertikaliai suporintais vamzdžiais; В - trivamzdžai; 1- graižtvinis vamzdis; 2- šratiniai vamzdžiai; Г- keturvamzdis; 1-apatinis graižtvinis vamzdis; 2- šratiniai vamzdžiai; 3viršutinis graižtvinis vamzdis.


Pagal užtaisymo būda medžiokliniai ginklai skirstomi i šompalinius (tarp kita ko jų jau senai niekas nebegamina:)  ir  per priekinį vamzdžio gala užtaisomus, arba lankasterinius.


 Lankasteriniai šautuvai skirstomi į centrinio dūžio ir žiedinės ugnies (mažo kalibro graižtvinis šautuvas).


 Šompalinius šautuvus užtaisydavo per vamzdžio plongalį. Per vamzdžio plongalį suberdavo paraką, įstumdavo kamšti, supildavo šratų užtaisą ir vėl įdėdavo kamštį. Tiek ant parako, tiek ant šratų uždėjus kamštį, kaskart reikėdavo įspausti šompalu, kuris buvo būtinu įrankiu šios sistemos šautuvams. Ant uždegimo vamzdelio uždėdavo uždegimo kapsulę, prieš tai jį priberdami smulkaus dūminio parako. Dėl to, kad šiems šautuvams užtaisyti yra būtinas šompalas, jie vadinami šompaliniais.


  Lankasteriniai šautuvai per priekini vamzdžio gala užtaisomi iš anksto pagamintais šoviniais. Priklausomai nuo kapsulės vietos tūtelės dugnelyje- centre aba šone jie vadinami centrinio dūžio arba žiedinio uždegimo.


 Pagal užtaisu paruoštų šauti skaičių medžiokliniai šautuvai skirstomi į: vieno užtaiso; keliu užtaisu; pusautomačius ir automatus.


 Tipiškais vieno užtaiso šautuvais yra skaitomi vienvamzdžiai ir dvivamzdžiai kurie labiausiai paplitę medžiotoju tarpe. Pertaisinėdamas vienašūvį šautuvą, šaulys kaskart turi įdėti į vamzdi šovini, o iššoves išimti tuščia tūtelę rankomis arba ją išmeta automatinis trauktukas(ežektorius).


 Daugiašūvius medžioklinius , arba dėtuvinius šautuvus šaulys pertaisineja spec. mechanizmo pagalba. Pvz MC20-01 pertaisinėjamas spynos svirtelės pagalba, Winchester tipo šautvai lovelio pagalba stumdant jį išilgai šautuvo ašinės linijos.


Automatiniuose šautuvuose pertaisymas vyksta spynos mechanizmo pagalba, kuris juda atatrankos arba parako dujų veikiamas.


 Pagal paskirtį yra leidžiamos trys pagrindinės medžioklinių šautuvų rūšys: pramoninei medžioklei, sportinei medžioklei(mėgėjiškai), sportiniai šaudymui i lėkšteles.

Rodyk draugams